Pilies bokštas

Atkūrus Didįjį pilies bokštą centrinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir pakilti į bokšto viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų.

Istorinis bokštas - nedidelio ploto plane statinys, apatinio aukšto plotas neviršijo 80m2. Vykdant archeologinius tyrimus iš pamatų fragmentų liekanų buvo nustatytas bokšto skersmuo - apie 17,0m. Išorinės sienos, plonėjančios į viršų, apatiniame aukšte siekė 3,6 m storį.

Bokštas atkuriamas, naudojant tradicines medžiagas ir gaminius, siekiant maksimaliai istorinio vaizdo miesto panoramoje. Bokšto rūsyje grindinio lygyje eksponuojamos pilies rūmų liekanos: akmenų grindinys, išlikęs autentiškas mūras nuo grindinio į viršų (apie 30-50 cm), laiptų fragmentų mūro liekanos rūsio sienos nišoje.

Atkuriant bokšto tūrį pasirinkta lengva konstrukcija, formuojanti statinio interjerą. Bokšto vidaus erdvė projektuojama maksimaliai atvira, storų išorinių sienų vietoje organizuojamos į viršų siaurėjančios aikštelės - lygiai, atitinkantys buvusio bokšto aukštų lygius ir sienų storius. Ištisinė perdanga įrengiama tik virš pirmojo aukšto ir viršutiniame apžvalgos lygyje. Tokiu būdu numatoma bokšto ekspozicija kiekviename lygyje užims šiek tiek didesnį plotą, numatant apžvalgą ratu.

Bokšto viduje sukuriama nauja erdvė, neapkraunant statinio funkcijomis, inžinerine įranga, laiptinėmis. Projektuojami laiptai išlaiko artimą istoriniams formą ir vietą.

Įrengiant konstruktyvų atvirą interjerą, kuriama iš esmės nauja erdvė. Erdvė kuriama taip, kad bokšto struktūros istorija būtų suprantama.

Lengva statinio konstrukcija pasirinkta ir dėl prastų vandeningų gruntų. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1546 m. rekonstruotas sunkus bokštas sviro – po 30 metų pristatyta atrama – kontraforsas.

Atkuriamas XVI a. vidurio (1546 m.) pilies bokšto vaizdas. Tuo laikmečiu buvo vykdoma Klaipėdos pilies modernizacija.

Ištrauka iš knygos „Klaipėdos pilis. Statybos istorija ir tyrimai“, habil. dr. V. Ž., 2001 m.:

„Pilies modernizacija po 1525 m.

Sugriuvus Kryžiuočių ordino valstybei, Klaipėdos pilies politinė ir strateginė reikšmė nesumenko. Albrechtas, pirmasis kunigaikštis, imasi stiprinti valstybę politinėmis ir karinėmis priemonėmis, perstato ir tvirtina pasienio pilis.

Perstatymai Klaipėdos pilyje minimi jau 1529 m. Atrodo dar tais pačiais metais, trūkstant statybinių medžiagų, buvo nuardyta senajame miestelyje stovėjusi dar stipri ir nauja bažnyčia fachverkinėmis šoninėmis sienomis ir mūro frontonais. Bažnyčios plytas, čerpes, pamatų akmenis panaudojo pilies statybose (Zurkalowski 1909:112).

Kapitalinė pilies rekonstrukcija prasidėjo vėliau, matyt, apie 1538 m., kai į Klaipėdą atvyko paties kunigaikščio statybos meistras Christoph Romer (Willoweit 1969: 151 – 152). 1539 m. kunigaikštis gavo Lenkijos-Lietuvos valstybės karūnos sutikimą Klaipėdos tvirtovės statybos darbams telkti žmones ir iš Lietuvos. Netrukus, 1539 m. spalio 28 d., kunigaikštis ir pats aplankė Klaipėdą (Herzog Albrecht von Preusen, 325, 330, Nr. 59, 604). Pradėjus darbus buvo pasirūpinta senosios pilies vandenų sistema ir pačiu Klaipėdos sąsiauriu. Darbus vykdė patyrę meistrai (Wasserbauer), kai kurie atvyko net iš Olandijos11. Tik šiuos parengiamuosius darbus baigus, 1546 m. buvo duotas užsakymas mūrininkui (Mauermeister) Gabriel von Aech senąją Ordino pilį nuardyti ir ant naujų pamatų naują tvirtovę pastatyti (Willoweit 1969: 152). Manoma, jog darbams ir toliau vadovavo meistras iš Niurnbergo Christoph Romer (Borchert 1991: 119), kuris 1547 – 1567 m. galėjo statyti ir Karaliaučiaus pilies pietinį flygelį (Ulbrich 1976: 103). Pirma, matyt, buvo pastatytas Didysis cilindrinis bokštas, kuris minimas jau 1546 m. Bokšto mūras skiriasi nuo anksčiau naudoto – jis jau renesansinis. Renesansinis mūro rišimas matomas ir šalia Didžiojo bokšto išmūrytose sienose.

Bokštui ir gretimiems mūrams naudotos didelių matmenų (32 – 34 x 15,5 – 17 x 9,5 – 11 cm) plytos, bokštas mūrytas renesansiniu rišimo būdu.“